Daina, Kaškas tikrai nutiks.

Stiklas nusėtas šaltais lašais, dangus plieno spalvos.

Mes taip pavargome nuo savęs ir kitų.
Šešėliai klaidžioja apleistomis gatvėmis,
Ir keisti žmonės laukia savo ženklų.
Jie žvelgia aukštyn, kur nėra žvaigždžių, nėra šviesos,
Ir užduoda klausimus, nerasdami atsakymo.

Ir tamsūs debesys lėtai slenka dangumi,
Ir juodas varnas ieško duonos trupiniu šiame pasaulyje.
Viskas atrodo sustingęs, viskas atrodo beprasmiška,
Vis tiek nutiks, kad ir kaip keista būtų.
..................................................................................
Taip, kažkas vis tiek nutiks,

Paukščiai tupi ant šlapių elektros laidų .
Svajodami apie pamirštus kraštus.
Ir lietus monotoniškai plaka savo ritmą ant stogų,
Ir miestas tamsoja miega po šiuo dangumi. Ir visi namuose laukia, kol audra baigsis,
Kad atgimtų arba išgaruotų.

Kol dangumi lėtai plaukia tamsūs debesys,
Ir juodas varnas ieško duonos trupiniu šiame pasaulyje.
Viskas atrodo sustingę, viskas beprasmiška,
Bet vis tiek kažkas nutiks, kad ir kaip keistai tai atrodytų.
................................................................................
Vis tiek kažkas nutiks, nutiks ir tiek.

Ir šią pilką dieną, kai kiekvienas yra sau,
Seuras spindulys prasiverš, pažadindamas viltį.
Tegul vėjas plėšo lapus ir veja varnus,
Bet mano širdis man šnabžda: „Tai vis dar tavo.“

Kol dangumi lėtai plaukia tamsūs debesys,
Ir juodas varnas ieško duonos trupiniu šiame pasaulyje.
Tegul atrodo, kad viskas aplinkui tamsu ir baisu,
Bet vis tiek kažkas nutiks, ir tai svarbu.
.......................................... taip,kaškas nutiks.
Vis tiek nutiks, kaip bebūtų keista.
Paslaptis išlieka paslaptimi.
Ir nutiks,kaip bebūtų keista.