Kvailas

Mergaitė, mergaitė, su šypsena plačia,
Širdis lengva kaip pūkas, o galva - tuščia.
Vyrai prie kojų, bet meilės nėra,
Tik apgaulės ir ašaros - liūdna istorija.
Ji graži kaip rožė, žydinti pavasarį,
Bet širdies neturi, tik šviesų, švelnų žvilgsnį.
Ji vaikšto šokdama, dainuoja dainas,
O meilė prabėga, palikdama tik kančias.
Mergaitė, mergaitė, su šypsena plačia,
Širdis lengva kaip pūkas, o galva - tuščia.
Vyrai prie kojų, bet meilės nėra,
Tik apgaulės ir ašaros - liūdna istorija.
Ji svajoja apie princą baltame žirge,
Bet realiame gyvenime randasi tik sudegusių tiltelių.
Ji tikisi laimės, bet laimė nepasiekiamas tikslas,
Kol ji pati nepakeis savęs, širdis liks tuščia.
Mergaitė, mergaitė, su šypsena plačia,
Širdis lengva kaip pūkas, o galva - tuščia.
Vyrai prie kojų, bet meilės nėra,
Tik apgaulės ir ašaros - liūdna istorija.
O gal ji tiesiog laukia, kol sutiks tą vienintelį,
Kuris pamatys jos tikrąjį grožį, vidinę šviesą.
Kol kas ji šoksta, dainuoja ir gyvena savo gyvenimą,
Tikėdamasi, kad meilė ją pagaliau aplankys.