Marijos žemė Lietuva

Čia mano žemė, mano kraštas,
Ją gintarinė Baltija skalauja.
Brangi gimta kalba ir savas raštas,
Galėčiau aš paimti ją į saują.
Ir Nemunas platus į Baltiją vingiuoja,
Priglaudęs savo sūnus ir dukras,
Sartai, Dubingiai, Dukštos tyvuliuoja,
Pasauly tokio krašto nieks neras.
Čia ir Medvėgalis ir Šatrija nuo seno,
Kur miega mūsų bočiai, dunkso-
-Jie karžygių kovas šlovingas mena-.
Ir tankios girios, miškai stūkso.
Kitos tokios šalies nerasite išties.
Ji gi tokia vienintelė pasauly.
Priglauskim ją pakėlę prie širdies
Ir dar aukščiau, kur šviečia saulė.
Žemaičių Kalvarijos, maža Šiluva
Ir kryžių kalnas maldai kviečia.
Juk tai Marijos žemė – Lietuva,
Ji man kaip motina saulutė šviečia.